Noršur Gręnland,


NORŠUR-GRĘNLAND
.

.

Utanrķkisrnt.

Noršur-Gręnland er land hundasleša og mišnętursólar.  Mörk žess eru ķ sušri viš Kangaatsiaq og Upernavik ķ noršri.  Į sumrin sezt sólin ekki allan sólarhringinn og žvķ noršar, sem feršast er, žeim mun lengur er hśn į lofti.  Į veturna snżst dęmiš rękilega viš meš jafnlöngum sólarlausum tķmabilum.  Ķ Ilulissat sést sólin į nż hinn 13. janśar įr hvert og haldiš er upp į žaš.  Žaš eru flugvellir viš bęina Aasiaat, Ilulissat, į Nuussuaqskaganum viš Uummannaq og viš

Upernavik.  Žrįtt fyrir žaš, kjósa margir aš feršast meš skipum eša bįtum meš ströndum fram, enda kemst fólk žį betur ķ snertingu viš hina óvišjafnanlegu nįttśru landsins.  Į leišinni ber fyrir augu eyjar og sker, lįg fjöll ķ sušurhlutanum, tignarlega blįgrżtisfjöll Diskóeyju, hęstu fjöll vesturstrandarinnar viš Uummannaq, išandi fuglabjörg viš Upernavik, skrišjökla og jökulhvel.  Einhverjir hrašskreišustu skrišjöklar heims eru ķ grennd viš Uummannaq og Ilulissat.

Selaveišar voru ašaltekjulind meirihluta ķbśanna, žess vegna eru byggšir žeirra ólķkar öšrum byggšum ķ landinu.  Žarna eru mörg žorp, sem gefa gestum allt ašra tilfinningu fyrir landinu en nśtķmaašstęšurnar ķ sušvesturhluta landsins.  Į veturna, žegar firširnir eru ķsi lagšir, er hundaslešinn ómissandi farkostur veiši- og fiskimanna, sem leggja langar lķnur nišur um göt ķ ķsinn, allt aš 600 m dżpi, til aš veiša grįlśšu.  Mikilvęgi hundaslešanna sést bezt į žvķ, aš vķša eru fleiri hundar ķ žorpunum en fólk.  Sögužyrstir gestir finna lķka eitthvaš fyrir sig, s.s. elzta timburhśs landsins (1734) ķ Qasigiannguit, žar sem er safn żmissa minja og forngripa forsögulegra menningarskeiša.

Byggšin Sermermiut ķ grennd viš Ilulissat er mannlaus.  Žar er hęgt aš kynna sér draugažorp, gamalt vöruhśs og önnur hśs frį nżlendutķmanum.  Žau og kirkjurnar gefa innsżn ķ mikilvęgt skeiš ķ sögu landsins.  Vķša ķ bęjum landsins eru söfn, sem leiša gestina ķ gegnum söguna og fortķšina.  Žaš er tępast hęgt aš vęnta žess aš sjį mörg landspendżr, einna helzt refi eša héra, en öšru mįli gegnir um hafiš, sem išar af lķfi.  Fjöldi mįvategunda og fżlar eru ķ sjónmįli.  Rękja, sem er mešal ašalśtflutningsafurša landsins, er veidd fyrir ströndum noršurhlutans.  Trillukarlar stunda lķka grįlśšuveišar og žaš er algengt, aš 50 tonnum af žessum fiski sé landaš ķ litlum žorpum ķ viku hverri į vertķšinni.  Į žessum slóšum eru yfirgnęfandi lķkur į aš sjį nęststęrstu hvalategundina, langreyši, einkum śti fyrir žorpunum Qeqertarsuaq, Aasiaat og Qasigiannguit.  Hollenzkir hvalafangarar voru tķšir gestir į žessum hvalamišum į 18. öld.

 TIL BAKA        Feršaheimur - Garšastręti 36 - 101 Reykjavik - info@nat.is - Heimildir         HEIM