Comoros sagan,
Flag of Comoros


COMOROS
SAGAN
.

.

Utanrķkisrnt.

Booking.com

Į 5. til 6. öld, og lķklega fyrr, bjó fólk af malę-pólżnesķskum uppruna į Kómoroseyjum.  Fólk af öšrum uppruna kom frį Afrķku og Madagaskar og arabar geršu sig gildandi.  Eyjarnar komust ekki į kort Evrópumanna fyrr en 1527, žegar portśgalski kortageršarmašurinn Diego Ribero kom auga į žęr.  Fyrstu Evrópumašurinn, sem heimsótti žęr var Englendingurinn James Lancaster (1591) en arabar höfšu yfirrįšin fram į 19. öld.

Įriš 1843 lżstu Frakkar yfir yfirrįšum sķnum į Mayotte og įriš 1886 voru hinar žrjįr eyjarnar geršar aš verndarsvęši.  Įriš 1912 féllu eyjarnar undir stjórnsżslu Madagaskar og žęr uršu utanlandshéraš Frakklands įriš 1961 meš fulltrśa į franska žinginu.  Įriš 1961, įri eftir sjįlfstęši Madagaskar, fengu Kómoroseyjar heimastjórn.  Įriš 1974 greiddu ķbśar žriggja eyjanna sjįlfstęši žeirra allra atkvęši sķn en meirihluti ķbśa Mayotte var hlynntur įframhaldandi, franskri stjórn.  Žegar franska žingiš įkvaš, aš hver einstök eyja skyldi įkveša stöšu sķna, lżsti Ahmed Abdallah, forseti Kómoroseyja, žęr sjįlfstęšar 6. jślķ 1975 (honum var steypt af stóli įri sķšar).  Kómoroseyjar uršu ašili aš Sameinušu žjóšunum, sem višurkenndu ķbśa allra eyjanna sem eina žjóš.  Frakkar višurkenndu ašeins sjįlfstęši žriggja eyjanna og héldu įfram aš stjórna Mayotte.  Žeir losušu takiš į Mayotte įriš 1976 en skildu įstandiš eftir ķ lausu lofti.  Samband Kómoroseyja og Frakka versnaši og Frakkar hęttu allri žróunar- og tękniašstoš.  Ali Soilih varš forseti og reyndi aš gera rķkiš aš trślausu, sósķalķsku lżšveldi.  Evrópskir mįlališar geršu hallarbyltingu ķ maķ 1978 og komu Abdallah, fyrrum forseta ķ śtlegš, til valda.

Stjórnmįlasamband viš Frakka var tekiš upp aš nżju, nż stjórnarskrį var samin og Abdallah var endurkjörinn forseti sķšla įrs 1978 og var sjįlfkjörinn 1984.  Hann stóš af sér žrjįr hallarbyltingar en evrópskir mįlališar myrtu hann ķ nóvember 1989.  Franskar hersveitir rįku evrópsku mįlališana brott og komu į fjölflokka forsetakosningum įriš 1990.  Said Mohamed Djohar var kosinn forseti en var myrtur ķ hallarbyltingu sömu mįlališanna og myrtu Abdallah.  Frakkar komu aftur til skjalanna og kosningar voru haldnar įriš 1966.

Mohamed Abdoulkarim Taki varš forseti, nż stjórnarskrį var stašfest og reynt var aš draga śr śtgjöldum rķkisins og auka tekjur.  Ķ įgśst 1997 voru ašskilnašarsinnar oršnir svo öflugir į eyjunum Nzwani og Mwali, aš leištogar žeirra lżstu žęr sjįlfstęšar og óhįlšar lżšveldinu Kómoros.  Nęsta mįnušinn voru geršar tilraunir til aš bęla hreyfingu ašskilnašarsinna nišur en herdeildir, sem voru sendar til eyjarinnar Nzwani bišu algeran ósigur.  Sjįlfstęši eyjanna tveggja var ekki skipulagt annars stašar en į ópólitķskan hįtt į eyjunum sjįlfum og frekari tilraunir alžjóšasamtaka til aš mišla mįlum bįru ekki įrangur.

Mohamed Taki forseti dó skyndilega ķ nóvember 1998 og Tadjiddine Ben Said Massounde var settur brįšabirgšaforseti.  Stjórnarskrįin gerši rįš fyrir nżjum kosningum en įšur en žęr voru haldnar, var brįšabirgšaforsetanum steypt af stóli ķ aprķl 1999 ķ hallarbyltingu hersins undir stjórn formanns herrįšsins, Assoumani Azzali, sem tók völdin.  Nżja rķkisstjórnin fékk ekki alžjóšlega višurkenningu en ķ jślķ tókst Azzali aš komast aš mįlamišlun viš ašskilnašarsinna į Nzwani.  Žeir undirritušu samning, sem Afrķkusambandiš hafši stungiš upp į  og fyrri stjórn Kómoros og fulltrśar Mwali höfšu undirritaš.  Samkomulagiš gerši rįš fyrir forsetar landsins skyldu kosnir til žriggja įra ķ senn og embęttiš skyldi deilast milli eyjanna.

 TIL BAKA           Feršaheimur - Garšastręti 36 - 101 Reykjavik - info@nat.is - Heimildir                  HEIM