Austur Timor sagan,


AUSTUR TIMOR
SAGAN
.

.

Utanrķkisrnt.

Booking.com

Fįtt er vitaš um Timor fyrir aldamótin 1500, žótt kaupmenn frį Kķna og Java vęru žar į feršinni ķ leit aš veršmętum sandalviši og bķhunangi allt frį 13. öld.  Portśgalskir kaupmenn komu žangaš įriš 1509 og 45 įrum sķšar stofnušu nokkrir dómķkanamunkar til fyrstu portśgölsku byggšarinnar ķ Lifau ķ grennd viš nśverandi Oecussi-borg, sem tilheyrir Austur-Timor.  Samkeppni milli Hollendinga og Portśgala ķ žessum heimshluta brauzt oft śt ķ blóšugum įtökum, sem leiddu til samninganna ķ Lissabon, sem skiptu Timor milli žeirra.  Portśgalar fengu austurhlutann og einangraš landsvęši ķ kringum Oecussi ķ vesturhlutanum.  Žessi hluti eyjarinnar var vanręktur afkimi undir stjórn innlendra höfšingja ķ nafni nżlenduherranna į yfirrįšasvęši Portśgala ķ žessum heimshluta.  Allt fram į 20. öld létu Portśgalar reka į reišanum en tóku žį upp beinni stjórn.  Evrópskra įhrifa gętti ašeins meš ströndum fram, enda var ekkert hugaš aš innlandinu fyrr en į žrišja įratugnum.

Timor hafši mikla hernašarlega žżšingu ķ sķšari heimsstyrjöldinni, žar eš eyjan var tilvalin įfangi aš innrįs Japana ķ Įstralķu.  Meš ašstoš innfęddra į Austur-Timor tókst 230 įströlskum hermönnum aš hefta ašgeršir 20.000 Japana ķ nokkra mįnuši meš stöšugum skęruhernaši gegn žeim.  Mannfall mešal innfęddra var mikiš og ķ lok strķšsins höfšu 60.000 žeirra lįtiš lķfiš.

Įriš 1974 eygšu ķbśar Austur-Timor von um sjįlfstęši, žegar herinn ķ Portśgal gerši byltingu heimafyrir, og nokkrir stjórnmįlaflokkar myndušust.  Indónesķa sį lķka leik į borši og hinn 11. įgśst 1975 gįfu illvķgar deilur milli stęrstu stjórnmįlaflokkanna į Austur-Timor Indónesum tilefni til ķhlutunar.  Jafnvel žótt hinum sjįlfstęšissinnaša Fretilin-flokki vęri aš takast aš koma į reglu į nż, stormušu Indónesar inn ķ landiš 7. desember 1975.  Fretilin-menn voru kęnir ķ skęruhernaši en žaš dugši ekki til.  Hinn 16. jślķ 1976 var Austur-Timor opinberlega lżst 27. héraš Indónesķu.

Innrįs Indónesa var grimmileg.  Falintil, vķgasveit Fretilin-flokksins, hįši skęruhernaš meš góšum įrangri fyrstu tvö til žrjś įrin en eftir žaš fór aš draga af henni.  Ķbśar landsins guldu įstandiš dżru verši, žvķ aš a.m.k. 100.000 manns féllu fyrir vopnum eša dóu śr hungri og sjśkdómum vegna skorts į matvęlum og lyfjum.

Innrįsin olli reiši og hneykslan vķša um lönd og Sameinušu žjóširnar višurkenndu aldrei rétt Indónesa til yfirrįša į Austur-Timor.  Žrįtt fyrir samžykkt įlyktunar nr. 3485 ķ Öryggisrįši Sameinušu žjóšanna, žar sem ašgeršir Indónesa voru fordęmdar og męlt meš ašgeršum til aš vernda ķbśana, var ekkert ašhafzt.  Įstralķa var eina landiš ķ heiminum, sem višurkenndi yfirrįš Indónesa.  Įstralar, sem įttu ķbśum landsins mikiš aš žakka fyrir ašstošina ķ sķšari heimsstyrjöldinni, snéru viš žeim baki af pólitķskum og višskiptalegum įstęšum.  Indónesķa var of voldug og of nęrri žeim til aš efna til millirķkjadeilna og hafsvęšiš milli rķkjanna var aušugt af olķu.  Öll 24 įrin frį višurkenningu įströlsku rķkisstjórnarinnar til kosninganna um sjįlfstęši Austur-Timor héldu rķkisstjórnir Įstralķu daušahaldi ķ žessa stefnu žvert į óskir meirihluta ķbśa landsins.

Heimurinn var minntur į įstandiš į Austur-Timor 12. nóvember 1991, žegar hersveitir Indónesa hófu skothrķš į og myrtu fjölda žįtttakenda ķ mótmęlum ķ Santa Cruz-kirkjugaršinum ķ Dili.  Landiš var ķ heimsfréttunum į nż įriš 1996, žegar biskup katólskra į Austur-Timor, Carlos Belo, og leištoginn José Ramos-Horta fengu frišarveršlaun Nóbels.  Ķbśar landsins uršu enn į nż vongóšir um aš fį sjįlfstęši en Indónesar sżndu engin merki um eftirgjöf.  Fall Soharto-stjórnarinnar ķ Indónesķu uršu straumhvörf.  Stjórn Habibie forseta tilkynnti löggjöf um heimastjórn Austur-Timor skömmu eftir aš hśn komst til valda ķ maķ 1998 hernum til mikillar skelfingar.  Rķkisstjórnir Portśgals og Indónesķu undirritušu samkomulag ķ maķ 1999 um aš fela Sameinušu žjóšunum eftirlit meš kosningunum į Austur-Timor.  Ašalkrafa Sameinušu žjóšanna var, aš Indónesar héldu fylgismönnum sķnum į Austur-Timor ķ skefjum, žvķ ofbeldisverkum žeirra fór sķfjölgandi.

Kosningarnar um sjįlfstęši landsins fóru fram ķ įgśst įn žess aš mörg ofbeldisverk vęru framin.  Žegar nišurstöšur lįgu fyrir 4. september, var ljóst, aš 80% ķbśanna höfšu greitt sjįlfstęši landsins atkvęši sķn.  Fagnašurinn var skammvinnur, žvķ aš skęrulišar hlišhollir Indónesum hófu blóšbaš meš beinum og óbeinum stušningi Indónesa um allt land.  Ķ óreišunni, sem žessar ašgeršir ollu, voru a.m.k. 100.000 ķbśanna, sem höfšu greitt sjįlfstęšinu atkvęši sķn, drepnir eša fluttir naušungarflutningum į brott.  Skęrulišarnir og indónesķskir hermenn réšu lögum og lofum og brenndu borgir til grunna.

Indónesķska stjórnin reyndi aš gera lķtiš śr žessum atburšum en vegna alžjóšlegs žrżstings uršu žeir aš lįta undan og samžykkja komu eftirlitssveita Sameinušu žjóšanna til Austur-Timor.  Įstralar fóru fyrir žessum her (INTERFET), sem kom til landsins 20. sept. 1999.  Margir ķbśanna létu lķfiš įšur en tókst aš koma į lögum og reglu į nż.  Hįlf miljón manna hafši yfirgefiš heimili sķn og allt skipulag ķ landinu var ķ rśstum.  Fjarskipti, raforkuframleišsla, brżr, opinberar byggingar, verzlanir, hśs o.fl. voru ķ rśst.

Sameinušu žjóširnar komu upp brįšabirgšastjórn ķ landinu ķ október 1999.  Erlend ašstoš var veitt til uppbyggingar į öllum svišum.  Įriš 2002 voru ķ kringum 100.000 ķbśar Austur-Timor enn žį ķ flóttamannabśšum į Vestur-Timor.  Margir žeirra voru hręddir viš aš snśa heim vegna samneytis viš indónesķska hernįmslišiš og hótana frį skęrulišum, sem voru enn virkir į vesturhluta eyjarinnar.  Erjur og skęrur voru algengar viš landamęrin og Sameinušu žjóširnar héldu enn stóran her ķ landinu ķ upphafi įrsins 2003.  Fyrstu forsetakosningar ķ landinu voru haldnar ķ aprķl 2002 og Xanana Gusmao sigraši meš yfirburšum.  Eftir sjįlfstęšisyfirlżsinguna ķ maķ 2002, beiš Gusmaos hiš erfiša verkefni aš sameina žjóšina į nż eftir 24 įra hersetu Indónesa.

 TIL BAKA     Feršaheimur - Garšastręti 36 - 101 Reykjavik - info@nat.is - Heimildir            HEIM