Arosa Sviss,
Flag of Switzerland


AROSA
SVISS
.

.

Utanrķkisrnt.

Arosa, ķ kantónunni Graubünden, er ķ 1.740-1.890 m hęš yfir sjó.  Ķbśafjöldinn er u.ž.b. 4.500. Bęrinn er efst ķ hinum kyrrlįta 'Hochtal' ķ Schanfligg-fjöllum, talsvert afsķšis frį ašalvegin-um.  Arosa er vinsęll sumar- og vetrardvalarstašur (Kurort) umlukinn fjöllum.  Vegurinn frį Chur er 30 km langur, hęšarmunur um 1.200 m og mjög bugšóttur.  Jįrnbraut į mjóu spori var opnuš til Arosa įriš 1914 og feršin meš henni frį Chur tekur u.ž.b. eina klukkustund.  Bķlaumferš er bönnuš ķ žorpinu aš nęturlagi.

Fyrsta byggš fór aš myndast įriš 1220 frį klaustrunum Churwalden og St. Luzi.  Žį lį leišin žangaš um tęp einstigi.  Skömmu sķšar settust nokkrar fjölskyldur žar aš.  Įriš 1851 var žar sjįlfstęš sókn.  Į 15. öld bjuggu 150 manns ķ Arosa. Fjallkapellan var byggš įriš 1490 (sķšgotn.).  Įriš 1850 voru ašeins 50 ķbśar ķ žorpinu.  Įriš 1890 komust į póstsamgöngur.  Fyrsti vottur aš feršažjónustu var Hotel Seehof įriš 1880.  Um aldamótin 1900 var Arosa oršinn žekktur heilsu-bótarstašur og var komiš ķ fremsta flokk slķkra staša įriš 1913.  Įriš 1930 voru ķbśarnir 3.274.  Įriš 1933 var fyrsti skķšaskólinn opnašur.  Įriš 1939 var fyrsta togbrautin opnuš.

Gönguleišir frį Arosa eru allt aš 150 km langar.  Skógarmörk liggja ķ svipašri hęš og žorpiš, žannig aš skķšasvęšin eru į trjįlausu landi.  Ķ Kursaal er spilavķtil.  Noršan Arosa gnęfir fjallažorpiš Maran, sem er einn vinsęlasti įfanginn ķ gönguferšum um Ķkornastķg (Eichhörnliweg).  Nokkurra klukkustunda létt ganga er um Strelaskarš til Davos eša um Aroser-Weisshorn til Parpaner-Weisshorn (2½ tķmi).

 TIL BAKA        Feršaheimur - Garšastręti 36 - 101 Reykjavik - info@nat.is - Heimildir         HEIM