Vietnam sagan,
Flag of Vietnam


VIETNAM
SAGAN

.

.

Utanrķkisrnt.

Vķetnamar, sem eru mjög skyldir kķnverjum og nokkrum žjóšflokkum Indónesķu, komu upprunalega frį ósasvęši Raušįr og Sušur-Kķna (ašallega frį Guangdong-héraši).  Um mišja 3. öld f.Kr. höfšu ašalžjóšflokkar Vķetnama sameinast ķ einu rķki, sem hét Au Lac ķ upphafi en Nam Viet sķšar.  Įriš 111 f.Kr. nįši kķnverska Han-höfšingjaęttin völdum ķ Vķetnam og landiš var kķnverskt héraš til 938.  Žį tók viš takmarkaš sjįlfstęši landsins, sem var žó įfram skattland kķnverja.  Kķnversk įhrif į menningu og lķf Vķetnama voru sterk og varanleg eins og glögglega kemur ķ ljós ķ fylgni landsmanna viš kenningar Konfśsķusar, tal- og ritmįli, klerkaveldi og stjórn landsins.  Samt hafa Vķetnamar varšveitt lungann śr séreinkennum sķnum.

Żmsar vķetnamskar höfšingjaęttir réšu landinu frį 10.-15. öld en žį tóku kķnverjar aftur völdin um skamma hrķš.  Eftir 1428 réši Le-ęttin landinu og hélt völdum til 1776.  Žį fékk landiš nafniš Dai Viet.  Įšur en Le-ęttin komst til valda eldušu Vķetnamar og indó-malęķski žjóšflokkurinn Cham grįtt silfur.  Chamfólkiš hafši tekiš upp hindśatrś, lķkt og khmerarnir ķ vestri.  Į 15. öld tókst Vķetnömum aš leggja undir sig ę stęrri svęši Chamfólksins, žar til žeir innlimušu allt rķki žeirra, sem nįši aš Camauskaga, žar sem khmerar rķktu.

Le-ęttin var valdalķtil į tķmabilinu 1672 til 1776, žegar völdum hennar lauk.  Landinu var skipt ķ tvö heimastjórnarsvęši įriš 1672 į milli hinnar voldugu Trinh-ęttar ķ noršurhlutanum og Nguyen-ęttarinnar ķ sušurhlutanum eftir heiftuga borgarastyrjöld.  Įriš 1776 hófst Tay-Son-uppreisnin, sem olli falli Trinh- og Nguyen-ęttanna.  Ķ kjölfariš var hęgt aš sameina rķkiš aš nżju.  Aš sķšasta Tay-Son-leištoganum lįtnum įriš 1792 komst Nguyenęttin aftur til įhrifa og įriš 1802 tókst Gia Long keisara aš sameina landiš.  Undir stjórn hans var landiš nefnt Viet Nam og fagrir kastalar voru byggšir ķ Huehéraši.

Įriš 1802 sameinaši Nguyen Anh noršur (Tonkin), miš- (Annam) og sušurhlutann (Cochin-Kķna) og geršist keisari landsins.  Frakkar skįrust ķ leikinn į sjötta tug nķtjįndu aldar.  Žeir geršu landiš aš verndarsvęši įriš 1883 og stofnušu sambandsrķkiš Indókķna - įsamt Kambódķu og Laos - įriš 1887.  Uppreisnir gegn nżlenduherrunum hófust į fjórša tug tuttugustu aldar og héldu óslitiš įfram ķ rśmlega 40 įr.  Japanar hernįmu Vķetnam įriš 1940 og komu upp leppstjórn meš Bao Dai keisara ķ fararbroddi.  Įriš 1941 stofnaši kommśnistaleištoginn Ho Chi Minh her žjóšernissinnašra skęruliša - Viet Minh - til aš berjast gegn Japönum.  Į lokamįnušum strķšsins naut Viet Minh stušnings Bandarķkjamanna og lżšveldiš Vķetnam meš Ho Chi Minh sem forseta var stofnaš ķ Hanoi, žegar Japanar höfšu gefizt upp.  Frakkar nįšu ekki undirtökunum aftur fyrr en 1946.  Žeir višurkenndu Vķetnam ķ fyrstu sem „frjįlst rķki” innan Franska-Indókķna.  Ho Chi Minh fór frį Hanoi eftir įrekstra viš Frakka og hóf skęruhernaš gegn žeim og Bao Dai keisara.

Vķet Minh nįši smįm saman öllu Tonkinhéraši undir sig og Frakkar uršu aš gefast upp viš Dien Bien Phu eftir 55 daga umsįtur įriš 1954.  Frišarsamingarnir ķ Genf sama įr leiddu til skiptingar landsins milli kommśnista ķ noršurhlutanum og Boa Dai keisara ķ sušurhlutanum.  Gert var rįš fyrir almennum kosningum ķ öllu landinu įriš 1956, en Noršlendingar neitušu aš taka žįtt ķ žeim.  Įriš 1955 var Boa Dai stuggaš frį völdum og Ngo Dinh lżsti yfir stofnun lżšveldiš ķ Sušur-Vķetnam.  Haršstjórn Diems olli ašgeršum skęruliša kommśnista ķ hinu nżstofnaša lżšveldi og įriš 1960 voru samtök kommśnista - Vķet Cong - stofnuš til aš velta hinni vestręnsinnušu rķkisstjórn śr sessi.

Frį lokum 18. aldar nįšu ę fleiri vestręnir trśbošar og kaupmenn fótfestu ķ landinu.  Frakkar nutu żmissa forréttinda vegna stušnings sķns viš hina rķkjandi Nguyenętt en smįm saman kom til alvarlegri įrekstra milli Evrópumanna og Vķetnama.  Įrįsum į kristnar trśbošsstöšvar leiddu til žess, aš Frakkar hernįmu borgina Sai-Gon (Ho Chi Minhborg).  Vķetnam hętti aš vera sjįlfstętt rķki eftir aš Frakkar nįšu noršurhluta landsins undir sig lķka įriš 1883.  Loks var landinu skipt ķ žrjś stjórnsvęši:  Cochinchina (syšst) varš aš franskri nżlendu, Tongkingsvęšiš meš Raušįrósum og Annamhéraš meš gömlu höfušborginni Hue varš aš frönskum verndarsvęšum.  Kambódķa, Laos og Vķetnam voru žašan ķ frį kölluš Franska-Indókķna.

Žjóšernishreyfingum óx stöšugt fiskur um hrygg allt fram aš sķšari heimstyrjöld.  Japanar hernįmu Vķetnam įriš 1941 en eftirlétu frönsku Vichystjórninni stjórn landsins.  Ķ marz 1945 veittu Japanar Vķetnömum sjįlfstęši aš Frökkum forspuršum.  Bao Dai, sķšasti Nguyen-leištoginn, varš žjóšhöfš-ingi.  Eftir uppgjöf Japana ķ įgśst 1945 hafši fylgi kommśnista, Vietminh, aukizt verulega.  Leištogi žeirra, Ho Chi Minh, stofnaši brįšabirgšastjórn 2. september 1945 ķ Hanoi og lżsti yfir stofnun Vķetnamska alžżšulżšveldisins og Frökkum fannst sér ógnaš.  Indókķnastrķšiš hófst og stóš yfir frį 1946 til 1954, žar til Frakkar lżstu sig sigraša.  Afdrifarķkasta ósigur žeirra ķ žessu strķši beiš herdeild žeirra hinn 7. maķ 1954 viš Dien Bien Phu.  Indókķnarįšstefnan ķ Genf įkvaš aš landinu skyldi skipt um 17. breiddarbaug (hlutlaust svęši), žar til efnt yrši til almennra kosninga įriš 1956.  Fram til žess tķma réši Diem-stjórnin meš stušningi Bandarķkjamanna ķ Sušur-Vķetnam.  Eftir 1957 kom til mikilla žjóšernisįtaka ķ hinu nżstofnašar lżšveldi, Sušur-Vķetnam og įriš 1960 sameinušust uppreinaröflin ķ žjóšfrelsisfylkingunni (FNL; Vietcong).  Žessi hreyfing nįši undir sig mestum hluta lands sunnan 17. breiddarbaugsins fyrir įriš 1963.

Įriš 1961 sendi John F. Kennedy bandarķska hernašarrįšgjafa til aš ašstoša Sušur-Vķetnama.

Žegar BNA gripu inn ķ įtökin, jukust įtökin, sem voru stašbundnari įšur, og Vķetnamstrķšiš hófst įn žess aš nokkurn tķma vęri lżst yfir styrjöld.  Strķšsašilarnir voru žjóšfrelsisfylking Vietcong og Noršur-Vietnam, sem sendi heri sķna um hina svonefndu Ho Chi Minh-leiš til Sušur-Vķetnams, og sušur-vķetnamskar hersveitir, studdar af Bandarķkjamönnum.  Strķšsvél BNA komst į fullt skriš ķ valdatķš Johnsons forseta įriš 1965.  Bandarķkjamenn įlitu aš žeir gętu beygt Noršur-Vķetnama ķ duftiš meš B-52-sprengiflugvélum sķnum.  Žar aš auki dreifšu žeir hinu gróšureyšandi efni, Agent Orange yfir stór skógarsvęši.    Įriš 1964 var žetta liš oršiš aš heilu herdeildunum, sem hóf gķfurlegar loftįrįsir į Noršur-Vķetnam eftir aš bandarķskar eftirlitssveitir höfšu oršiš fyrir meintum įrįsum Noršanmanna.  Ķ lok įrs 1964 var fjöldi bandarķskra hermanna, sem tók virkan žįtt ķ hernašarašgeršum, oršinn 200.000.  Sušur-Vķetnam stóšst hina miklu „Tet-sókn” Noršanmanna įriš 1968 en veikleikar Sunnanmanna og bandarķska hersins komu vel ķ ljós.

Frišarvišręšur hófust įriš 1968 en bandarķskar hersveitir böršust meš hnśum og hnefum viš Vķet Cong ķ Kambódķu og Laos įriš 1970. 
Ķ nóvember 1968 stöšvaši Johnson forseti allar hernašarašgeršir gegn Noršur-Vķetnam.  Um mitt įriš 1969 hóf Nixon forseti brottflutning bandarķskra herja frį landinu.  Ķ marz 1972 hófu kommśnistar stórįrįsir ķ Sušur-Vķetnam, sem Nixon svaraši meš gagnįrįsum į Noršur-Vķetnam.  Hinn 27. janśar 1973 var lżst yfir gagnkvęmu vopnahléi ķ Parķs, sem alžjóšleg eftirlitsnefnd įtti aš fylgjast meš.  Eftir aš meirihluti herstyrks BNA hafši veriš fluttur heim hófu Noršur-Vķetnamar įrįsir į nż og lögšu undir sig stór landsvęši.  Loks tókst kommśnistum aš leggja Sušur-Vķetnam allt undir sig.  Saigon féll 30. aprķl 1975 og landiš var undir herstjórn ķ heilt įr į eftir.

Įriš 1976 fóru fram almennar kosningar ķ öllu landinu og ķ kjölfariš fékk allt landiš nafniš Alžżšulżšveldiš Vķetnam.
Strķšinu lauk formlega meš frišarsamningunum ķ Parķs įriš 1973, en žaš hélt įfram eftir aš Bandarķkjamenn höfšu flutt hersveitir sķnar heim.  Eftir aš kommśnistarnir ķ noršurhlutanum höfšu sameinaš landiš įriš 1975 tókst ekki aš hefja enduruppbyggingu vegna landamęrastrķšs viš Kķna og hernįms Kambódķu įrin 1979-1989.  Skortur į efnahagsstušningi frį hinum vestręna heimi hefur stašiš ķ vegi fyrir ešlilegri efnahagsžróun og valdiš gķfurlegum landflótta (bįtafólkiš).  Allt frį 1989 til 1990 hefur veriš reynt aš móta raunhęfa stefnu til aš laša aš fjįrmagn frį Vesturlöndum.

Sķšan žessir atburšir įttu sér staš ķ Vķetnam hafa ķbśarnir oršiš aš glķma viš hrošalegar afleišingar įratuga strķšsįstands.  Nįttśru landsins var stórlega raskaš, mikill skortur var į matvęlum og efnahagslķfiš var ķ rśst.  Samtķmis tilraunum til enduruppbyggingar uršu Vķetnamar aš berjast įfram ķ Laos og hafa įtt ķ stöšugum śtistöšum viš risann ķ noršri vegna landamęra-deilna.  Įriš 1979 lögšu vķetnamskar herdeildir Kambódķu undir sig og hröktu ógnarstjórn Raušu khmeranna frį völdum.  Samkvęmt samžykktum rįšstefnu utanrķkisrįšherra um Indókķna var Vķetnömum gert aš flytja heri sķna brott žašan ķ įföngum frį įrinu 1985 til 1990.

 TIL BAKA        Feršaheimur - Garšastręti 36 - 101 Reykjavik - info@nat.is - Heimildir         HEIM